Alytus gana vėlai paminėtas istoriniuose šaltiniuose. XIV a. jis minimas 8 kartus trijuose skirtinguose šaltiniuose: Vygando Marburgiečio kronikoje, kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymuose ir Jogailos 1387 m. išduotoje privilegijoje Skirgailai. 

  Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Alytus paminėtas Vygando Marburgiečio kronikoje, aprašant kryžiuočių žygį į Lietuvą 1377–aisiais – kunigaikščio Algirdo mirties metais. Kronikoje rašoma: „...magistras Vinrichas(Kniprodė) krašto apsaugai ieškojo vietų piliai pastatyti. Jų radęs, įsakė mūryti Barteno ir Reino pilis. Po to maršalas brolis Gotfridas ir didysis komtūras brolis Rindigeris Elderis niokiojo Merkinės ir Alytaus žemes, į kurias įsiveržė iš ryto…“

 Nors istoriniai šaltiniai apie Alytų yra ganėtinai skurdūs, vienok aišku, kad tiek Alytus tiek kaimyninė Merkinė jau tuo metu labai traukė mūsų priešo akį ir buvo vieni iš svarbesnių Nemuno praėjimo punktų, saugantys seklias brastas arba tarnavę kaip tam tikros žemės paribio atsparos punktai, savotiškos muitinės tuo metu galimai kontroliuojančios ir prekybą bei laivybą Nemunu.

 Šiandieną sunku įsivaizduoti kaip atrodė Alytus intensyviausiais kryžiuočių puldinėjimo laikais – XIV, o juo labiau XII-XIII amžiuje, tačiau paskutinį birželio savaitgalį per Petrines Alytuje įvykęs renginys bent akies krašteliu leido pažvelgti į to meto įvykius ir kiekvieną lankytoją sugrąžino daugiau nei 600 metų atgal. 

Jau antrą kartą vartus į šio krašto istoriją atvėręs viduramžių istorijai skirtas renginys „Jotvos vartai“ kvietė visus lankytojus įsijausti į viduramžių gyventojo buitį, o taip pat pamatyti istorinių filmų vertus vaizdus.

 Po pernai metais sėkmingai įvykusio bei didelio pritarimo iš miesto bendruomenės sulaukusio festivalio programoje daugybė skirtingų renginių visai šeimai: senovinių amatų mugė bei dirbtuvės, viduramžių kovos, žinomų Lietuvos galiūnų varžybos „Stipriausias jotvingis“, inscenizuotas Alytaus pilies vartų su bokštais puolimas, muzikos koncertai, ugnies šokiai, plėšriųjų paukščių parodomoji programa bei daugelis kitų renginių.

 Stipriausi kovotojai susirungė dėl Alytaus miesto savivaldybės mero kalavijo.

 Šventės lankytojai buvo kviečiami išbandyti įvairius amatus, šokti tradicinius bei viduramžių šokius, šaudyti lanku, dalyvauti stipriausio jotvingio rinkimuose, kovose bei senoviniuose žaidimuose. 

Renginio metu atskirus neplanuotus pasirodymus surengė klajojantys viduramžių muzikantai, žonglieriai, o raganavimu įtariamų lankytojų laukė budelio antrankiai bei kankinimo suolas.

 

Paskutinį birželio savaitgalį pirmojo Alytaus piliakalnio slėnis virto jotvingių stovyklaviete, kurioje senovės amatus, gyvenimo būdą, pramogas demonstravo „Jotvos vartų“ festivalio dalyviai. 

„Festivalio oras užsakytas, su dievuliu suderinome tiesioginiu ryšiu“, - prieš renginį prognozavo ir neklydo Alytaus miesto metas Jurgis Krasnickas, praėjusį savaitgalį spėjęs ne tik savo vardo kalaviją dovanoti, tačiau ir sūnaus vestuvėse sudalyvauti.

Alytaus miesto mero kalavijas, iškaltas Lvove (Ukraina) iškeliavo atgal – galingiausiu „Jotvos vartų“ kovotoju tapo Oleg Podlūžnyj iš tos pačios šalies miesto Dnepropetrovsko. Viduramžius menančios kovos sutraukė itin daug žiūrovų, o jų dalyviams prireikė ir medikų pagalbos – vienam čekui teko vykti ir į Alytaus ligoninę. 

Jėgų negailėjo ir galiūnai, kėlę daugiau nei centnerį svėrusį rastą, nešioję akmenis ir laikę didįjį kardą. Geriausiai sekėsi Sauliui Brusokui iš Marijampolės. Praėjusiais metais nusileidęs Vidui Blekaičiui, šiemet S. Brusokas tapo „Stipriausio galiūno“ varžybų nugalėtoju. Antras – alytiškis Vilmantas Bliujus, trečias – kaišiadorietis Donaldas Andriulis.

Šaltinis: Alytaus Gidas, 2013.07.01